Geodezija tai yra mokslas ir labai plati praktikos sritis, kuri dažniausiai pasireiškia įvairių geodezinių matavimų atlikimais. Tai gali būti tiek tiesioginis, tiek ir netiesioginis matavimas. Geodeziniai matavimai gali būti atliekami tiesiogiai ant žemės paviršiaus ir ant paruošiamų medžiagų kartografinių planų arba skaitmeninių variantų. Duomenys, kurie yra gaunami matavimų metu, tai yra svarbiausia informacija, kuri padės atlikti daugelį užduočių, kurios keliamos šios srities specialistams, pradedant senovės jūreiviais ir statybininkais ir baigiant kadastriniais inžinieriais, bei atliekant tyrimus iš kosmoso. Kai yra atliekami geodeziniai darbai, pagal kartografuojamą teritoriją, pavyzdžiui, visose statybos etapuose daugiau nei 90 procentų informacijos yra gaunama tiesiogiai remiantis geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai yra klasifikuojami pagal skirtingas savybes, pagal tai kokia yra paskirtis, tikslumas, apimtis ir informacijos savybės, bei kita. Pagal paskirtį geodeziniai matavimai gali būti skirstomi į linijinius, kampinius, aukščio matavimą, koordinačių, ilginius ir matavimus, kurie yra atliekami pagal traukos jėgą. Atsižvelgiant į matavimo įvairovę susiformavo technologiniai geodezinių matavimų procesai, tai yra baziniai matavimai, topografinis filmavimas, tam tikros deformacijos ir jų pagrindas. Labai svaru suprasti, kad vieniems darbams reikalinga labai kokybiška matavimuose naudojama geodezinė technika. Kitos darbų rūšys yra atliekamos vadovaujantis labai šiurkščiais matavimais. Taigi dažniausiai atliekami darbai, tai yra topografinis filmavimas, bei geodeziniai žemės sklypo matavimai. Nereikia labai gilintis į geodezinių matavimų tikslumą ir savybes. Juk žmogui, kuris to nesupranta to visiškai nereikia. Svarbiausia ką reikia žinoti žmogui, kuris užsako geodezinius matavimus tai, kad labai svarbu kur yra sklypas kur bus atliekami matavimo darbai. Nesvarbu ar tai bus jūsų namo kampas, tvora, o galbūt upės kraštas.
Dažniausiai gamybos darbai yra atliekami nustatant išorines sąlygas. Metodų kiekis yra pakankamai didelis ir įvairus. Kiekvienu konkrečiu atveju yra naudojamas labiausiai tinkamas būdas. Pavyzdžiui, tikrai ne visada egzistuoja galimybė, kad geodeziniai matavimai būtų atliekami tiesiogiai. Be to, ne visada tokie matavimai būna tikslingi kalbant apie vieną arba kitą matavimo būdą. Tokiu atveju gali būti atliekami kiti geodeziniai matavimai, kuriuos atliekant yra gaunami vieni dydžiai, o vėliau remiantis tam tikrais įstatymais ir taisyklėmis yra gaunami reikiami dydžiai. Netiesioginiai geodeziniai matavimai tai nereiškia, kad jie bus mažiau tikslesni. Pakanka įsiminti kelis pavyzdžius su matavimo rulete, kuri funkcionuoja kaip tiesioginis matavimo būdas. Dar prieš kelis metus, kai geodezijoje buvo naudojami tik antžeminiai matavimo būdai reikėjo užtikrinti tinkamą matomumą tarp paskirties punktų. Tam, kad būtų išspręsta ši nepaprasta užduotis yra būtina atlikti tam tikrus geodezijos signalų statybos darbus ir ieškoti šių punktų. Dažniausiai jie būna montuojami dideliame aukštyje, sunkiai pasiekiamose vietose. Be to, atstumas tarp punktų negalėjo būti didesnis kaip 10 km. O tai dar labiau apsunkina užduotį.
Tačiau šiais laikais kai yra atliekami geodeziniai matavimai ši problema yra išsprendžiama naudojant palydovinius matavimus. Šis būdas turi ne vieną privalumą. Bus suteikta galimybė atlikti geodezinius matavimus be vizualaus kontakto tarp punktų, kurie yra nutolę keliais tūkstančiais kilometrų. Geodeziniai matavimai gali būti atliekami nepriklausomai nuo oro sąlygų ir paros laiko. Matavimai bus atliekami tiksliau, kadangi yra mažesnis atmosferos poveikis. Geodeziniai matavimai net galės būti atliekami judant, atliekamas deformacijos monitoringas. Gali būti labai tiksliai nustatomos visos objektų koordinatės. Automatizuoti matavimo darbai padidins atliekamų darbų efektyvumą ir sumažins matavimo klaidų skaičių.